prokylis

prókylis sm. (1) kilimas, augimas, stiprėjimas: Praslinko metų ir keliolika, ir vis ne į prokylį kas nors kilsta, tik visa į nuopuolį dar didesnį besmunka LzP. Jisai, besistengdamas išsikelti, kuo aukštesnį laipsnį prokylio pasiekti, paniekino savuosius LzP.